dans le dictionnaire PONS
allocūtiō <ōnis> f (alloquor)
2.
- allocutio
-
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | allocūtiō | allocūtiōnēs |
| Génitif | allocūtiōnis | allocūtiōnum |
| Datif | allocūtiōnī | allocūtiōnibus |
| Accusatif | allocūtiōnem | allocūtiōnēs |
| Ablatif | allocūtiōne | allocūtiōnibus |