dans le dictionnaire PONS
dēdīgnātiō <ōnis> f (dedignor) Plin.
- dedignatio
-
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | dēdīgnātiō | dēdīgnātiōnēs |
| Génitif | dēdīgnātiōnis | dēdīgnātiōnum |
| Datif | dēdīgnātiōnī | dēdīgnātiōnibus |
| Accusatif | dēdīgnātiōnem | dēdīgnātiōnēs |
| Ablatif | dēdīgnātiōne | dēdīgnātiōnibus |