dans le dictionnaire PONS
ēiūrātiō, ēierātiō <ōnis> f (eiuro, eiero) nachkl.
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | ēiūrātiō | ēiūrātiōnēs |
| Génitif | ēiūrātiōnis | ēiūrātiōnum |
| Datif | ēiūrātiōnī | ēiūrātiōnibus |
| Accusatif | ēiūrātiōnem | ēiūrātiōnēs |
| Ablatif | ēiūrātiōne | ēiūrātiōnibus |