dans le dictionnaire PONS
obsīgnātor <ōris> m (obsigno)
- obsignator
-
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | obsīgnātor | obsīgnātorēs |
| Génitif | obsīgnātōris | obsīgnātorum |
| Datif | obsīgnātorī | obsīgnātoribus |
| Accusatif | obsīgnātorem | obsīgnātorēs |
| Ablatif | obsīgnātore | obsīgnātoribus |