dans le dictionnaire PONS
penus <ūs [o. ī] > m u. f, penus <noris> nt, penum <ī> nt
- penus
-
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | penus | penūs |
| Génitif | penūs | penuum |
| Datif | penuī | penibus |
| Accusatif | penum | penūs |
| Ablatif | penū | penibus |
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | penus | penorēs |
| Génitif | penoris | penorum |
| Datif | penorī | penoribus |
| Accusatif | penorem | penorēs |
| Ablatif | penore | penoribus |
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | penus | penī |
| Génitif | penī | penōrum |
| Datif | penō | penīs |
| Accusatif | penum | penōs |
| Ablatif | penō | penīs |
Aucune phrase d'exemple disponible
Essayez différentes entrées.