dans le dictionnaire PONS
rigor <ōris> m (rigeo)
1. poet
- rigor
-
- rigor mortis
-
3. poet; nachkl. übtr
- rigor
-
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | rigor | rigorēs |
| Genitive | rigōris | rigorum |
| Dative | rigorī | rigoribus |
| Accusative | rigorem | rigorēs |
| Ablative | rigore | rigoribus |