dans le dictionnaire PONS
pactiō1 <ōnis> f (paciscor)
1.
- pactio
-
2.
- pactio
-
5.
- pactio
-
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | pactiō | pactiōnēs |
| Génitif | pactiōnis | pactiōnum |
| Datif | pactiōnī | pactiōnibus |
| Accusatif | pactiōnem | pactiōnēs |
| Ablatif | pactiōne | pactiōnibus |
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | pāctiō | pāctiōnēs |
| Génitif | pāctiōnis | pāctiōnum |
| Datif | pāctiōnī | pāctiōnibus |
| Accusatif | pāctiōnem | pāctiōnēs |
| Ablatif | pāctiōne | pāctiōnibus |