dans le dictionnaire PONS
amīcitiēs <ēī> f Lucr.
→ amicitia
Voir aussi
amīcitia <ae> f (amicus)
1.
a.
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | amīcitiēs | amīcitiēs |
| Génitif | amīcitiēī | amīcitiērum |
| Datif | amīcitiēī | amīcitiēbus |
| Accusatif | amīcitiem | amīcitiēs |
| Ablatif | amīcitiē | amīcitiēbus |
Aucune phrase d'exemple disponible
Essayez différentes entrées.