dans le dictionnaire PONS
dubitātiō <ōnis> f (dubito)
1.
2.
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | dubitātiō | dubitātiōnēs |
| Génitif | dubitātiōnis | dubitātiōnum |
| Datif | dubitātiōnī | dubitātiōnibus |
| Accusatif | dubitātiōnem | dubitātiōnēs |
| Ablatif | dubitātiōne | dubitātiōnibus |