dans le dictionnaire PONS
aliēni-genus <a, um> (alienigena)
aliēni-gena <ae> m (alienus u. gigno)
Aliēnsis, Alliēnsis <e>
Adj zu Allia
aliēnō <aliēnāre> (alienus)
1.
2.
a.
3. (mentem)
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | aliēni-gena | aliēni-genae |
| Génitif | aliēni-genae | aliēni-genārum |
| Datif | aliēni-genae | aliēni-genīs |
| Accusatif | aliēni-genam | aliēni-genās |
| Ablatif | aliēni-genā | aliēni-genīs |
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | aliēnātiō | aliēnātiōnēs |
| Génitif | aliēnātiōnis | aliēnātiōnum |
| Datif | aliēnātiōnī | aliēnātiōnibus |
| Accusatif | aliēnātiōnem | aliēnātiōnēs |
| Ablatif | aliēnātiōne | aliēnātiōnibus |
| aliēnō |
|---|
| aliēnās |
| aliēnat |
| aliēnāmus |
| aliēnātis |
| aliēnant |
| aliēnem |
|---|
| aliēnēs |
| aliēnet |
| aliēnēmus |
| aliēnētis |
| aliēnent |
| aliēnābam |
|---|
| aliēnābās |
| aliēnābat |
| aliēnābāmus |
| aliēnābātis |
| aliēnābant |
| aliēnārem |
|---|
| aliēnārēs |
| aliēnāret |
| aliēnārēmus |
| aliēnārētis |
| aliēnārent |