dans le dictionnaire PONS
pōns <pontis> m
1.
- pons im Pl auch:
-
2. nachkl.
- pons
-
3.
- pons
-
5. poet; nachkl.
- pons
-
6. poet
- pons
-
| Cas | Singulier |
|---|---|
| Nominatif | Pōns |
| Génitif | Pontis |
| Datif | Pontī |
| Accusatif | Pontem |
| Ablatif | Ponte |
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | pōns | pontēs |
| Génitif | pontis | pontum |
| Datif | pontī | pontibus |
| Accusatif | pontem | pontēs |
| Ablatif | ponte | pontibus |